Dar viena istorija prasidėjusi beveik sostinės centre, pasislėpusi po akmeniniais laiptais ir vieną
dieną netikėtai iškišusi savo bailų snukutį lauk. Laukinė trispalvė katė į pasaulį išvedė keturis
linksmus „šnypštukus“! Užbėgant įvykiams už akių, pasakysime, kad trispalvė mamytė neseniai buvo
sterilizuota, tad daugiau tame kieme, iš po laiptų nebelandžios vis nauji, niekam nereikalingi spalvoti
kačiukai.

Bet būtų baisiai liūdna šiems, jau pasaulį išvydusiems kačiukams leisti tiesiog sulaukėti, ir vargti beglobio
gyvenimą gatvėje, todėl mažyliai sulaukę laisvos vietelės atkeliavo į „Naminukų“ globą!

Meluotume, jei pultume pasakoti, apie kačiukų jaukumą ir neišpasakytą meilumą žmogui… Tarpusavyje
mažyliai duodasi, šoka polkutes, eina grumtynių, pasipyksta ir susitaiko, bet žmogus kol kas jiems atrodo
per didelis, per keistas ir kiek baisokas. Ką jau čia baisokas, tikras baubas! O baubus kačiukai gąsdina
šnypštimu. Žinoma, pamatę, kad niekas nieko blogo nelinki, nusiramina, įdėmiai spokso, gali sutikt ir
pažaisti kartu mažumėlę, bet tam, kad eitų kartu miegoti ir murktų užsikabaroję ant kaklo, prireiks šiek
tiek laiko.

Mažylė Rio turi nuostabaus švelnumo tigrinio rašto kailiuką, ir, rodos, jau dabar apsiginklavusi žiemai.
Tačiau mes tikimės, kad žiemos lauke jai niekada neteks pajausti, kad likimas jai turi būti paruošęs puikią
dovaną- Tave, mielasis šeimininke. Tiesa, Rio dar nežino, koks geras ir švelnus žmogus jai gali būti, todėl
vos priartėjus, susigūžia ir šnypščia kaip mažas gyvačiokas. Bet Rio dar beveik kūdikis, jai vos 1,5 mėn.,
todėl net neabejojame, kad parodžius daugiau rūpesčio, mažylė netrukus taps jauki katytė ir pasitikės
Jumis taip, kad nors „imk į žvalgybą”!